Pirmam pusmečiui baigiantis

Alytaus r. meno ir sporto mokykloje, kaip ir visose ugdymo įstaigose, situacija nauja ir vėl neįprasta. Visi mokome ir grojame nuotoliniu būdu. Mums tenka skirti daugiau laiko ir pastangų. Mokytojai ir vaikai – lankstūs, greitai prisitaikėme. Mokyklos patirtis rodo, kad nuotolinis mokymosi būdas ugdo vaikų savarankiškumą, o mokytojai įgunda naudotis programomis, atranda tinkamiausią darbo strategiją. Todėl šis mokymasis tobulėja kiekvieną dieną. Mes (mokytojai) turėjome įdiegti naujus mokymosi metodus, o tėvai turėjo pasirūpinti aiškia vaikų dienotvarke. Nuotolinis mokymasis leidžia planuotis dienos pamokas vaikams, nes jie gali dirbti savo tempu - muzikuoti po pamokų, patogiu laiku. Kai tik prireikia – galime daryti pertrauką. Stipriausia motyvacija, vaikams ir mokytojams „nuotoliniu“mokantis – gyvas bendravimas. Pamokos metu mokytojas pasikalba su kiekvienu vaiku individualiai, o dienos pabaigoje dar gali nusiųsti vaikams asmeninius garso ar vaizdo įrašus, tokiu būdu skirdamas dėmesio mokymosi rezultatams aptarti. Man didžiausias iššūkis – pasikeitusi bendravimo forma. Klasėje visi buvome įpratę matyti vieni kitų akis ir emocijas, gyvai klausti ir aiškintis nesklandumus. Todėl truputį nejauku virtualiai bendrauti, dalintis nuomonėmis, juokauti. O tos paprastos, Kalėdinės raudonos kepurėlės pagyvina pamokas, primena tradicijas, nuteikia šventiškai – grojant išmoktus I pusmečio kūrinius. Leidžia pasidžiaugti vieniems kitais. Paklausyti kaip groja Simno, Daugų, Butrimonių skyrių bendramoksliai. Aišku įsivertinti.  Ir tikrai nesitikėti (susitaikyti), kad per nuotolines pamokas pavyks nuveikti tiek, kiek pavykdavo klasėje. Vyresnioji mokytoja Rasa Babarskienė